- suvirpėti
- suvirpė́ti intr. Rtr, KŽ; S.Dauk, N, ŠT54
1. DŽ1 sudrebėti: Kad nusigando, jis suvirpė́jo J. Suvirpė́jo visu kūnu NdŽ. Motinos veidu nuslinko šešėlis, lūpų kampučiai suvirpėjo J.Mik. Tai jau čia suvirpėjo bobulė, lyg ją kas karštu vandeniu būtų apipylęs! V.Krėv. Ka didliai išsigąsti, ka didliai suvìrpi, kūną visą aptenksta skauduliukai Plt. Suvìrpa suvìrpa kojos [senam], ir virsti Brb. Suvirpė́jo ranka ir papyliau [arbatą] Glv. Jug šaučiu į tas pijokes, nė ranka nesuvirpė̃tų Sd. Arklys pamynė vietoje, gyslos suvirpėjo (traukiant mėšlo vežimą) M.Katil.
2. DŽ, NdŽ pasidaryti nepastoviam, sudrebėti dėl išorinio poveikio: Duodas, siunta viršuo, ka i lovos, stalai suvìrpa Krš. Ka i miestas suvirpė́jo, ka tą paraką padegė Kl. Kad artie miesto to Mykolas sutauškino su votagu, tas balsas pajudino visą miestą; bet visi mūrai suvirpė́jo ir langai iškraičiojo BM357(Tl). Tikėdavo: jeigu suvirpės, nulinks žilvičio vytelė – toje vietoje šaltinis pasislėpęs rš. Sustingę medžiai tyli, snaudžia, nesuvirpa jokia šakelė S.Nėr. Pasklido vandens ir šalmėčių kvapas, suvirpėjo oras J.Gruš. Durimis trenkė, net langai suvirpėjo Žem. Vos vos jaučiamai suvirpa geležinkelio bėgiai J.Mik. Net žagrė suvirpa jo rankose (nuo įtūžio), vos neiššoka ir nenušliuožia dirvos paviršiumi V.Bub. Ir šit kaip iš kanklių tyliai man prabyla viena po kitos suvirpėjus styga V.Myk-Put. | prk.: Pryš saulėtekį kūlis miegta i suvìrpa išsigandęs, tą dieną yr minkštas kalti Brs. Kad ką patiriame paprastame gyvenime, mūsų smegenių dalelės suvirpi Vd. ║ sumirgėti: Iš po debesio nedrąsiai išlindo mėnulis, suvirpėjo juodi griuvėsių šešėliai V.Bub. Saulės spinduliai suvirpėdavo ir žaibo greitumu pradingdavo iš seklyčios J.Sav. ║ NdŽ suskambėti su pertrūkiais (apie balsą): Kristina juto, kad jos balsas suvirpėjo J.Dov. | prk.: Belipant pakriaušium nuo varpų suvirpėjo laukų tyluma S.Zob.
◊ pakìnkliai suvirpė́jo suėmė baimė: Jo žodžiais, butą buvo užėmęs daktaro Mastaičio kolega, kuriam ūmai suvirpėjo pakinkliai, kai tik pradėjo trauktis legionai rš.širdìs suvirpė́jo1. Trg suėmė baimė: Mano širdis suvirpa kaip drebulės lapas, tada visai užsimirštu ir nejaučiu, ką kalbu, darau ar mąstau LKXI295.2. apėmė jaudulys: Man bernai taip patinka, kad net širdis suvirpa, kai gražų berną pamatau K.Bor. Širdis man suvirpa, kai apie ją pagalvoju rš.\ virpėti; išvirpėti; nuvirpėti; pavirpėti; parvirpėti; pervirpėti; pravirpėti; privirpėti; suvirpėti; užvirpėti
Dictionary of the Lithuanian Language.